Karšti čeburekai... šaltas alus...ledai....(kartais dar ir girdėdavom alyviniai obuoliai...)
Išgirdus žodį čeburekai, man pirmiausiai skamba žodžiai iš Palangos ar Šventosios paplūdimių. :D ir kartais pasiduodavom pagundai nusipirkti nežinia kaip ir kur darytų, tokių pusiau guminių varvančių čeburekų. Et.. nostalgija.. Bet šitie 3 kart geresni, ką čia tris, visus aštuonis :)
Reikės:
Stiklinė 200 ml
1,3 stiklinės vandens
3,5 stiklinės miltų
1 v.š. aliejaus plius kepimui
žiupsnelis druskos
1 kiaušinis
1 v.š. degtinės (neturėjau, nedėjau, neprisigėrė visiškai)
Įdarui: faršas (naudojau jautienos su riebaliukais), kiaušinis, prieskoniai, maždaug pusę stiklinės natūr. jogurto (arba kefyro) kapotos petražolės, svogūnas.
Pirmiausiai užsiviriname 1,3 stiklinės vandens su druska ir aliejumi, kai vanduo užverda, pilti pusę stiklinės miltų, nukelti nuo ugnies ir viską gerai išmaišyti šluotele. Paliks tokie gumuliukai tešlos.
Palikti atvėsti.
Tada mušti kiaušinį, pilti degtinę (kaip minėjau, neturėjau jos, bet neprisigėrė riebalų visiškai, bet kas turi, nepamaišys.)ir likusias 3 stiklines miltų. Dar minkant tešlą aš pridėjau kokiu 4-5 v.š. Viską gerai išminkyti, iš pradžių lips prie rankų, paskiau atrodys kietoka, bet kai išsiminko palieka minkšta ir elastinga.
Tešla dėti į dubenėlį, uždengti ir valandą dar palikti pastovėti.
Pasiruošti įdarą: mėsą suprieskoniuoti, įmaišyti kiaušinį, pjaustytą svogūną, kapotas petražoles, jogurtą. Viskas išsimaišo, mėsa nebūna nei skysta, nei varvanti, jogurtas tarsi sujungia faršą, paskiau bekepant išsiskiria sultinukas, kuris suteikia mėsai minkštumo.
Tada imti tešlą, gnybti gabaliuką, gerai iškočioti, ne per plonai, bet ir nestorai, tada dėti lkėštutę, apipjauti aplink apskritimą. Ant vieno šono dėti mėsos, ją paspausti, kitu kraštu užlenkti čebureką, paspausti pirštais ir paskiau viską atsargiai užsandarinti šakute (recepto nuorodoje aiškiai yra parodytos foto, pati nebedariau).
Kepiau paprastoje keptuvėje, gerai įkaitintame aliejuje iš abiejų pusių kol gražiai parudavo.
Man nesigavo tiek daug oro burbuliukų ant viršaus, kaip pas Giedrių.
Nežinau ar čia dėl to, kad degtinės nebuvo, ar kitos priežastys, bet skoniui tas nekliudė!
Labai šauniai suėjo su šaltu Lietuvišku alumi Belgiškoje taurėje :D
Valgyti kai šiek tiek praaušta, tada dar išlieka traškumas. Vėliau būna minkštesni, bet ne ką prastesni.
Atsargiai, iš vidaus išbėga karštas, bet l.skanus skystis!
Man išėjo 9 nemaži čeburekai ir liko mažas gabaliukas tešlos. Realiai gal dar vienas ir būtų išėjęs, jei kitus būčiau kočiojus ploniau, bet pabijojau, kad perplyš bekepant, o tada išbėga visas skystis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą