Cannelloni makaronai su špinatais ir rikota

Reikės:
Tikslių porcijų nėra, viską dariau iš tiek, kiek turėjau..

Cannelloni makaronų (apvirti nereikia!)
Indelio rikotos
Nemažos saujos špinatų (manieji buvo šaldyti)
1 kiaušinio
Parmezano sūrio
1 kamuoliuko mozarellos sūrio
Pomidorų pastos
Sultinio
Druskos bei pipirų


Špinatus atitirpdyti (jei šaldyti), nusunkti. Jei šviežūs - nuplauti ir nukarpyti kotelius.
Rikotą ištrinti su kiaušiniu, įtarkuoti šiek tiek parmezano sūrio, sudėti špinatus, paskaninti druska ir pipirais.
Makaronus prikimšti su pasiruoštu mišiniu (patarimas lengviau kimšti su peiliu nei šaukšteliu).
Prikimštus makaronus išdėlioti į indąm pilti sultinio kad beveik apsemtų makaronus, dėti kelis šaukštus pomidorų pastos.
Mozarelos sūrį suplėštyi ir apibarstyti ant makaronų ir galiausiai dar šiek tiek užtarkuoti parmezano sūrio.
Vietoj mocarelos galima naudoti paprastą fermentinį sūrį, bet man asmeniškai skaniau su mozarela.

Kepti 180 laipsnių orkaitėje, 35-40 minučių, patikrinti su peiliu kada makaronai pilnai iškepę.
Skanaus!

Belgiški vafliai (Briuselio) // Ir kuom gi jie visgi skiriasi

Visai neseniai manęs vienas žmogus paklausė, kuris valfių receptas mano mėgiamiausias...
Ir tada aš susimąsčiau, kad Belgijoje esu jau 7 metus su trupučiu, bet nė karto (!) nesu pati kepusi vaflių. Na, seniau ir aparato, kepančio juos, neturėjaum teisingumo dėlei, bet ir labai aš jų nenorėjau.
Dabar visai neseniai pirkadama sumuštinių keptuvę pasiėmiau tą, kur pasikeičia dėkliukai ir yra vafliams kepti. Tai taip jau įtariau, kad greit išbandysiu.

Tiesą pasakius aš jų ir neperku dažnai. Visų pirma tai saldumynas, taigi dažnai ir nereikia :)
Mūsuose, t.y. Belgijoje, galima rasti pagrinde dviejų rūšių vaflių,  ir jie yra visiškai skirtingi, ir jau tik skonio reikalas, kurie kam yra skaniausi.

 Briuselietiški vafliai (Brussels waffle).

Taip atrodo pats paprasčiausias Briuselietiškas vaflis, be jokių "pribumbasų" ir saldumų ant višaus (nuotrauka iš interneto). Tikras geras Briuselietiškas vaflis turi būti traškus iš išorės ir maloniai minkštas viduje, gražios stačiakampio formos su giliais kvadratukais. Jie dažniausiai pateikiami šilti, ir šilti jie skaniausi.
Bet turbūt tik retas kuris, nors, tiesa pasakius, aš viena iš jų, bet retas kuris valgo taip paprastą vaflį. Dažniausiai jis būna su KaAAalnu grietinėlės, vaisių, šokolado, cukraus pudros.... Dar nesikaupia seilės nuo saldumo? :)

Taip atrodo vienas iš daugelio variantų kaip valgyti vaflį. Tik fantazijos reikalas ką tu užsidėsi ant viršaus ir kaip paskiau tai valgysi :) Einant, arba stovint, arba geriausiu atveju kur prisėdus ant bortelio gatvėj :)


Kita rūšis  populiarių ir labai skanių vaflių - Liežo vafliai (Liège waffle).

 O štai čia Liežo vaflis, vėlgi, pasiskolinau nuotrauką iš interneto.

Pagrindinis skirtumas nuo Briuselietiško vaflio yra tas, kad jis storesnis, labiau ovalus nei stačiakampis,t.y. nelygios formos, sodresnis skonis, saldesnis. Dažniausiai viduje galima rasti perlinio cukraus. Traškus iš išorės su maloniai jaučiamu karamelės skoniu. Labiausiai populiarūs paprasti su vanile ar cinamono skonio vafliai. Bet jau ne kartą teko matyti su priedais kaip džiovintos spanguolės, razinos, šokolado gabaliukai, pilami vaisių sirupai ir vaflis įgauna rausvą ar oranžinę spalvą. Sakyčiau nesusipratimas.

Negana to, kad pats vaflis jau sodrus ir saldus, dar žinoma ant jo dedama, kaip ir ant Briuselietiško vaflio, grietinėlės, vaisių, šokolado, arba visko kartu :)
Taip atrodo viena iš daugelio parduotuvėlių Briuselyje..

Jeigu aš neklystu, Liežo vafliai labiau mėgstami apkrauti visais šiais saldumynais.

Man asmeniškai patinka paprasti, tiesiog karšti vafliai be nieko. Na, šokolado gali būti ant viršaus, bet daugiau nereikia nieko. Jie jau pakankamai saldūs ir skanūs, ir neverta jų gadinti grietinėle. Aš per tuos metus niekada ir nesu valgius taip.... kas čia žino, gal dar ir pabandysiu :) Kai būsiu Liege - tai būtinai!

Mašinų, parduodančių vaflius mieste yra nemažai. Ypač vasarą, prie parkų, žmonių susirinkimo vietų, aikštėse iš tolo gali užuosti šviežiai keptą vaflį....  ir jei tavo skrandis groja maršus... labai sunku praeiti pro šalį!

Jei kada būsite Briuselyje ir pasimaišys toks autobusiukas, stabtelkite, šiltas traškus vaflis nepaliks abejingų!

Kurie vafliai man skaniausi? :) Sakyčiau visgi.. Liežo vafliai. Bet, paprasti, be grietinėlės, šokolado ar vaisių, tiesiog, įdėti į čežantį popierėlį, traškūs, karšti, kvepiantys...
Jei dėčiau ledų ar šokolado, rinkčiausi Briuselietišką vaflį.
***************************************************************************************************************************************

O visa šita istorija dėl to, kad šiandien kepiau ... Briuselietiškus vaflius! Pirmiausiai tai dėl to, kad norėjau išbandyt lengvesnį variantą pirmam kartui. Vafliai pavyko puikiai, skanūs tiek vieni, tiek su cukraus pudra ar aplietu šokoladu. Visos toliau esančios nuotraukos yra mano ir mano gaminti vafliai.

Iš duotos porcijos man gavosi 13 vaflių. Kai kurie buvo šiek tiek plonesni, tai sakyčiau 12 yra geras skaičius išgauti iš duotų ingredientų.

Reikės:

125 g. sviesto (ne margarino!)
4 kiaušinių
250 ml pieno
260 g. miltų
pakelio vanilinio cukraus
1/2 a.š. kepimo miltelių
4 v.š. cukraus (dėjau 3, mums pakako)

Kiaušinio trynius atsargiai atskirti nuo baltymų. Trynius gerai išplakti su cukrumi kol masė paliks balta ir puri.
Supilti pieną, vaninilinį cukrų ir viską išmaišyti.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir įsijoti į trynius.
Sviestą ištirpinti, šiek tiek atvėsinti ir supilti į bendrą masę.
Galiausiai kiaušinio baltymus išplakti iki standžių putų ir atsargiai įmaišyti į masę. Tešla gaunasi tokia puri, lengva, geros tirštos grietinės konsistencijos.
Palikti tešlą pastovėti 10-15 min.

Kepti vaflius pagal jūsų turimos vaflinės instrukciją. Aš dėjau po gerus du valgomus šaukštus, pabijojau, kad lips per viršų, galėjo būt ir daugiau, kai kurie vafliai gavosi plonesni nei turi būti.
Stebėti kiek kepti, kai gražiai paruduoja iš abiejų pusių išimti ir dėti ant grotelių.

Porą vaflių apliejau karštu tirpintu  šokoladu... ♥ Visgi karšti vafliai yra dieviškas skanėstas...

Pastebėjau, kad atvėsę jie paliko minkšti, nebeliko traškumo. Prieš valgant galima pašildyti keliolika sek. mikrobangėje.

Skanaus!
Pasidalinkit kurie vafliai jums skaniausi ?

Obuolinės rožytės

Beveik po 9ies mėnesių miego/poilsio/įkvėpimo ieškojimo - sugrįžtu!Ar ilgam - nežinau, bet bandysiu :)  Mintyse dėliojaus kaip aš po vasaros kibsiu į naujus eksperimentus, kaip bandysiu įvairiausius receptus, mano mintyse dėliojosi planas kas mėn. išbandyti skirtingų virtuvių receptus, galvojau kaip aš su pasimegavimu gersiu įvairius sveikus ir ne tik kokteilius, kuriuos plaksiu naujame plaktuve (plakiau, bet ne tiek, kiek svajojau, ir ne tiek, kad užfiksuočiau nuotraukomis), galvojau kaip.. kaip.. bus viskas taip skanu ir gražu nuotraukose kaip ir mano vaizduotoje. cha cha you wish kaip ten sako.
Per tuos mėnesius daug visko įvyko mano gyvenime, kad ne galvoj buvo gaminti kažką naujo, ar iš vis gaminti. Bet tikiuos ta cooking`o mūza visgi pabus, ir visgi galėsiu pasižymėti, kad išbandžiau kažką naujo, kad išbraukiau dar vieną receptą iš "To try" katalogo.

O šiandien namai kvepėjo cinamonu ir obuoliais. Kepiau jau taip visų išgirtas ir turbūt visų seniai išbandytas obuolines rožytes. 

Kai dabar pats obuolių metas, tai nekepti kažko iš obuolių tiesiog būtų nuodėminga.
Šios rožytės sužavėjo savo paprastumu, ir grožiu. Jas nesunku pagaminti, reikia tik truputį laiko ir kantrybės!

Reikės:

Sluoksniuotos tešlos geriau stačiakampio formos (kiekio nesakau, nes skirtingos pakuotės skirtingas svoris)
2-3 obuolių
Mėgiamo džemo (labiau tiks saldesnis, jei obuoliai rūgštūs, aš naudojau figų nes turėjau pradarytą)
Cinamono ir cukraus jei norima
Pusę citrnos sulčių
Šiek tiek miltų
Culraus pudros apibarstymui

Tešlą išimame iš pakuotės ir paliekame atšilti keliolika minučių.
Obuolius pjauname per pusę ir išimame sėklas. Obuolio skūrelę palikau dėl spalvos, bet manau kad visai gerai bus ir nulupus. Susipjaustome obuolius kiek įmanoma ploniau. Obuolių skilteles dėti į dubenį, išspausti citrinos sultis, užpilti vandeniu ir dėti 3 min. į mikrobanginę. Jei obuoliai labai minkšti, tai gali užtekti ir 2,5 kad neištežtų.
Stalviršį pasibarstyti miltais ir tešlą šiek tiek pakočioti. Tešlos stačiakampį pjauti į dvi ar tris juostas, priklausomai nuo dydžio. Šį kart pjoviau kelis į 2 ir kelis į 3 juostas, bet man labiau patiko mažesnės rožytės, tad sekančiu kartu daryčiau siauresnes, mažiau tešlos viduryje, nes didesnėse rožytėse ji buvo šiek tiek kaip ir neiškepus. Kiekvieną juostelę ištepame džemu (jei džemas labai tirštas, dėti į dubenėlį, įpilti truputį vandens ir keliolika sek. pakaitinti mikrobangėje) ir ant tešlos krašto išdėlioti obuolio riekutes.
Apatinį tešlos galą užlenkti ant obuolių ir susukti rožytę. Šiek tiek suspausti šonus ir dėti arba į silikonines keksiukų formeles arba į popierines, taip vien į skardą nedėčiau, nes rožytės gali pasileisti. Jei norima, galima apibarstyti cinamonu, maišytu su cukrumi.
Žemiau foto eiliškumas:

Taip susukti visas rožytes, sudėti į formeles. Orkaitę įkaitinti 200 laipsnių .

Kepti apie 30-45 minutes, stebėkite, kad obuoliukai labai neapdegtų ir tešla būtų iškepusi. Išimti rožytes ir galiausia apibarstyti cukraus pudra.

Skanaus! Jei valgysit karštas - atsargiai, obuoliai viduj labai karšti!

Varškėčiai

 Kiekviena šeimininkė turi savo varškėčių receptą pagal kurį kepa ir visada gaunasi.
Aš ne išimtis, štai manasis, proporcijos, ką aš naudoju pakoreguotos iš kažkurio recepto rasto internete, tad jokios nuorodos nėra, nes čia toks kepinys, kur ir iš akies darant, gausis.


Reikės:

400 g. varškės (naudojau MŪ)
1 pakučio vanilinio cukraus
1 pilno kiaušinio ir kito kiaušinio trynio
~6 v.š. miltų
2 v.š. cukraus
Aliejaus kepimui ir rankoms

Varškę dėti į indą ir gerai ištrinti šakute. Berti cukrų, vanilinį cukrų, įmušti kiaušinius ir viską gerai išmaišyti. Po šaukštą berti miltus ir pastoviai maišyti.
Miltų gali reikti daugiau/mažiau priklausomai nuo kiaušinių dydžio. Tešla turi būti vis dar kimbanti prie rankų bet ir ne skysta. Miltai kietina varškėčius, tad geriau mažiau, nei daugiau.
Keptuvę gerai įkatinti, pilti aliejaus, rankas pasivilgyti aliejumi taip pat ir formuoti blynelius rankomis, kepti iš abiejų pusių po kelias minutes kol gražiai apskrus. Darau nedidelius, kad spėtų iškepti ir nesudegti.
Varškėčiai minkštučiai, purūs, skanūs tiek šilti, tiek šalti.
Vis pamirštu suskaičiuoti kiek jų gaunasi, bet ~15 sakyčiau, dvi keptuvės.

Žaliasis smothie iš mano "30 day challenge"

Šiandien 23 diena kai kas rytą geriu žalią kokteilį. Dar 7 liko iki užsibrėžto tikslo, o daugiau jau įpratimo reikalas, manau.
Realiai tai vaisių kokteiliai ne naujiena, bet seniau nedėdavau avokado ar špinatų, o dar ir chlorellos milteliai sueina gerai. Kaip mano kolegė sako, tiek naudojam visko, kad tikrai 100 metų gyvensim! :) Kaip čia bus, pamatysim, kad nekenkia,tai tikrai, dienos vaisių norma sueina, čia ne sultys, tai niekas nepasišalina, ir skani alternatyva rytinei kavai su sumuštiniu. Tikrai jaučiu rytinę energija, visai nesunku atsikelti anksti ir pradėti darbo dieną. Tiesa, prie žaliųjų kokteilių kas rytą valgau jogurto indelį su sėklom, bet apie tai kitą kart.

Šiam kokteiliui (2,5 tokiom stiklinėm) sunaudojau: 2 riekes ananaso, 1 avokadą, 1/2 obuolio, piršto storumo riekutę mango, gerą saują špinatų, 1/2 a.š. chlorelės miltelių, ~150 ml. neriebaus migdolų pieno (skysčiui, alternatyva spaustos šv. sultys).

Dar dažnai naudojami vaisai: obuoliai, kriaušės, kiviai, šaldyti vaisių ir uogų mišiniai (avietės, spanguolės, mėlynės, braškės), šaldytas bananas, apelsinas, granatas, greipfrutas, iš daržovių - agurkas, salieras, kale kopūstas. Tiesa, pastarąjį dar tik bandau prisipratinti, keistas skonis, bet įprasiu.

SKANAUS!

Lęšių sriuba su kokosų pienu & vištiena

Receptuką radau knygoje "De Soep bijbel" (Sriubos biblijoje).

Šildanti, soti ir sodraus skonio sriuba. Mums labai patiko, lęšius mėgstu bet sriubos pavidalu viriau pirmą kartą, ir tikrai ne paskutinį.

Reikės:

120 g. lęšių (naudojau raudonuosius)
1 vištienos krūtinėlės
1 svogūno
2 šv. pomidorų
1 česnako skiltelės
200 ml. kokosų pieno (ne kremo)
Druskos, pipirų
1 a.š. kumino
1 a.š. kurkumos prieskonių
Kelių lauro lapų
Prieskonių vištienai

Recepte sriuba buvo verdama ant vandens, aš viriau su vištiena taigi ant natūr. buljono.
Vištienos krūtinėlę nusiplauti, dėti į puodą su  keliais lauro lapais, vištienos prieskoniais, paskaninti druska bei pipirais ir išsivirti. Vištienai išvirus, išgriebti.
Susipjaustyti pomidorus, svogūnus, išsispausti česnaką, perskalauti lęšius. Pomidorai ir svogūnai gali būt ir didesniais gabalais, suvirus sriuba bus trinama.
Dėti į puodą visus ingredientus ir prieskonius, leisti užvirti, sumažinti ugnį ir virti apie 30 min. Patikrinti, jei trūksta vandens, pridėti.
Lęšiams išvirus, išgriebti lauro lapus, jei manoma, kad per daug skysčio, šiek tiek nupilti į indą, jį bus galima pridėti paskiau. Sublenderiuoti sriubą, jei per tiršta, pilti likusį skystį. Kam nepatinka nesusitrynę lešių gabaliukai, sriubą galima perkošti, bet mums jie nemaišė. Pilti kokosų pieną ir leisti užvirti ir iš kart išjungti ugnį.
Tiekti į lėkštę, ant viršaus suplėšyti ar supjaustyti smulkiais gabaliukais ir užbarstyti išvirusią vištienos krūtinėlę. Tiršta, skani sriuba, galima patiekti ir su duona, mums jos netrūko :)  

p.s. nemėgstantiems kumino ar kurkumos siūlyčiau visai nedėti, bet galbūt paskaninti malta paprika ar kitais vištienos prieskoniais, suteikti pikantiškumo.

Jautienos "piršteliai" su tzaziki ir grikiais

Nežinau prie kurios dalies daugiau koncentruotis, bet tzaziki mano naujai atrasta sena "meilė". Buvau pamiršus koks gaivinantis ir skanus "padažas" gali būti.
Valgau vieną, dažau su daržovėm ar prie mėsos patiekalų super tinka. Su grikiais taip pat.

Jam pasiruošti naudoju: 
ilgavaisį agurką
induką neriebaus graikiško jogurto (jo neturint keisčiau natūraliu jogurtu + šaukštas grietinės)
žiupsnelis džiovintų ar šviežių krapų
skiltelė česnako
druskos, pipirų
šlakelis alyvuogių aliejaus

Agurką nusilupti, perpjauti per pusę ir išimti vidurį su sėklom.
Sutarkuoti į indą ir leisti pastovėti šiek tiek, kad susidarytų sultys. Jas nupilti. Tada paskaninti druska, labai minimaliai šv. maltais pipirais, česnako skiltele, krapais ir 1 a.š. alyvuogių aliejumi.
Sudėti jogurtą ir viską gerai išmaišyti, padėti į šaldytuvą bent porai valandų kad atšaltų.
Kartais naudoju jau paruoštus tzaziki prieskonius, jie susideda iš dž. krapų, česnako, druskos bei pipirų. Dž. česnakas ne toks stiprus kaip šviežias, kartais tinka ir jie.

Pasiruošti mėsos pirštelius. Tai kotletų "mėsa" tiesiog kita forma.
Jautienos faršą gerai išminkyti su prieskoniais ir nedideliu kiaušiniu, pilti šiek tiek mineralinio vandens (suteiks mėsai minkštumo). Formuoti pirštelius, jei norima, galima apvolioti džiūvesėliuose, ir apkepti iš visų pusių ant keptuvės.
Išsivirti grikius, ar ryžius pagal skonį, aš ddar viriau brokolius, ir patiekti su atšaldytu tzaziki.
Apsivalgymas!

Tiršta žirnių sriuba

Reikės:

Mėsytės nuvirimui, kad gautume skanų buljoną, arba buljono kubelio blogiausiu atveju
Puodelio skaldytų žirnių
2 svogūnų
1 nedidelės bulvės
Mažos morkos
Keletos lauro lapelių
Druskos, pipirų, aštriosios paprikos
Keletos šaukštų neriebios grietinėlės/grietinės

Naudojau jautienos kauliukus buljonui, juos nusiviriau kartu su svogūnais ir morka, prieskoniais.
Mėsą išgriebiau iš puodo, ir dalį buljono nusipyliau, sudėjau žirnius ir palikau virti ~ 45 minutes kol žirniai pilnai suminkštėjo.
Praėjus pusei laiko sudėjau smulkiai pjaustytą bulvę, morkos ir svogūnas jau buvo minkšti verdant kartu su mėsyte.
Gerai paprieskoniuoti, kai žirniai jau išvirę viską sutrinti blenderiu, skystumą reguliuoti  likusiu buljonu, paskaninti grietine ar grietinėle ir dar truputį pakaitini.
Norintiems, galima paskaninti kepinta šonine.

Patiekiau su šviežiai kepta duonele.

Grikių miltų blyneliai

 

Receptas čia 

Šių metų atradimas - grikių miltų blyneliai! Purūs, minkštučiai, sausi (ta prasme, kad neprisigeria aliejaus).
Šalti skaniai valgosi taip pat, labai siūlau pabandyti!

Puodelis 220 ml

 

Reikės:

1 puodelio grikių miltų

1 a.š. kepimo miltelių

2 v.š. cukraus (naudoju rudą ir šiek tiek mažiau)

1 kiaušinio

1 puodelio pieno

2 v.š. tirpinto sviesto

Kepimui - šiek tiek aliejaus. Kepiau ant kokosų aliejaus, suteikė puikų kvapą!

 

Sviestą ištirpinti ir atvėsinti. Kiaušinį lengvai išplakti, sumaišyti su sviestu bei pienu. 

Sausus produktus sumaišyti kartu ir lengvai plakant šakute įmaišyti į kiaušinio ir pieno plakinį.

Keptuvę labai gerai įkaitinti, ištepti riebalais, ir šaukštu pilti pasiruoštą blynelių masę. Blyneliai plečiasi ir šiek tiek pučiasi, tad reikia palikti tarpelius. Kuo mažesni blyneliai, tuo skaniau. 

Apkepti iš vienos pusės, kai pradės matytis akutės apversti ir dar minutę kitą ant kitos pusės. Kepa greitai, nesudeginti!

Tiekti į stalą su mėgiama uogiene, grietine, medum ar tiesiog valgyti vienus su arbata!

P.s. Grikių miltus pati pirkau RIMI parduotuvėje, manau yra pagrindiniuose supermarketuose.

Moliūgų keksiukai

Šitie keksiukai kepti ne kartą ir ne du!  Tikrai puikūs, minkšti, kvapnūs, tokie lnk drėgnesnių, bet ne šlapi. Nuotraukoje Kalėdinė versija :) t.y. kalėdinėse formelėse.
Ragavau ir kekso versiją, taip pat šauniai išeina, bet keksiukai skaniau valgosi.
Draugė, sakė, kepė ir su morkom, manau taip pat pabandysiu.

Reikės: 

150 g. miltų (kepiau ir su kvietiniais ir su speltos miltais, abieji skanūs)
150 g. cukraus (mėgstantiems saldžiai tiek, aš darau su ~60-70 g.)
250 g. tarkuoto moliūgo
2 kiaušinių
100 g. sviesto
1.5 a.š. meduolių prieskonių
1 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. sodos

Naudojau rudąjį cukrų ir meduolių prieskonius, dėl to manieji gavos tamsūs.
Dar bandysiu vietoj sviesto naudoti kokosų aliejų, padaryti visai sveiką variantą :)

 Sausus ingredientus sumaišyti. Sviestą ištirpinti, kiaušinis išplakti, supilti atvėsusį tirpintą sviestą. Moliūgą sutarkuoti, jei per daug skysčio, jį nupilti (man porą kart net reikėjo pridėt kelis v.š. vandens nes gavosi per tiršta masė, visai nebuvo sulčių moliūge). Sviesto mišinį pilti į sausus ingredinetus, galiausiai sudėti tarkuotą moliūgą. Viską išmaišyti iki vientisos masės.
Supilti į keksiukų formeles ar vieną didelę formą ir kepti ~40-45 minutes 180 laipsnių orkaitėje. Tikrinti mediniu pagaliuku, kol jis nebekibs, bus iškepę.
Skanaus! Man jie skaniausi turbūt antrą dieną, tokie purūs kvapnūs ♥ Laikyti uždarame inde, tikrai išsilaikys nesukietėję 3-4 dienas, daugiau nebeliks :)

Varškėčiai orkaitėje

Receptas čia

Sakiau nekelsiu šito recepto (ne recepto, o foto), kol neiškepsiu kaip priklauso, bet visgi, pasidalinsiu, kad ir kiti iš mano klaidų (?) pasimokintų.

Receptas tai labai šaunus, sakyčiau, idėja puiki, labai greit pasidaro, ir keksiukai, ar varškėčiai, kaip kad autorė vadina, puikūs, jei jie gaunasi tokie, kaip autorės nuotraukoje :) :)

Reikės:

250 g. varškės
2 kiaušinių
2 v.š. grietinės arba natūralaus jogurto
3 v.š. miltų
2 v.š. cukraus
1 a.š. kepimo miltelių



Galima naudoti mėgiamus priedus: razinas, šokolado gabaliukus, vanilinį cukrų ir pan. 

Gamyba labai paprasta.
Sudėti visus produktus į dubenį ir suplakti blenderiu iki vientisos masės. Tešlą išpilstyti į silikonines kepimo formeles ir kepti  200 C iš anksto įkaitintoje orkaitėje ~25-30 min.
Skanūs ir karšti ir šalti!

Kuom aš skundžiuos? ogi keksiukų išvaizda! jie akivaidžiai kitokie, nei recepto nuorodoj. Na, ne apšvietime gi esmė :)
Manieji tokie tarsi pasidengę plėvele, jei galiu taip pavadint, vidus minkštutis,šiaip jau, bet išorė ne tokia, kokia turėtų būti. Matosi ir iš blizgesio. Tai bandau suprasti kodėl? ir dar tas, kad subliuško, kai pradėjo kepti, kilo gražiai ir tik staiga bum visi sukrito (orkaitės neatidarinėjau). Aš manyčiau, jog jie kepė per karštai ir per ilgai. Greičiausiai, kad nereikia tų 200 laipsnių, net nežinau. Na dar ir orkaitę savo bandau kaltint...  Bandysiu dar kartelį, kad įsitikinčiau kame klaida, o jei kas keps, pasidalinkit įspūdžiais.
Ačiū!