Knygų lentyna po... 139 savaičių arba 2m. 7 mėn

139 savaitės atrodo trumpesnis laikas, nei kad 2 metai 7 mėn. ar ne? :) 

TAIP mano lentyna atrodė prieš tas 139 savaites. Šiai dienai ji gerokai papilnėjus, dėl ko aš labai džiaugiuos, ir ačiū tiems žmogiukams, kurie prie to prisidėjo ♥

Dabar mano kulinarinės knygos "gyvena" lentynoje, šalia atviros virtuvės.. Atspauzdintų receptų papkutė padidėjo  iš mažiukės į šitą postorę geltoną, raudoname segtuve ploni vietiniai, ir lietuviški žurnaliukai, jau niekas nebetelpa, reikia ieškoti naujo :)

Pabandžiau atskirti lietuviškas knygas nuo užsienietiškų.
Taigi, čia lietuviškas "tarpelis", tiesa šalia glaudžiasi keletas CD ir plonos ne lt knygutės..

čia kitom kalbom..

ypač džiugini mini bibliją Afrkietiškos virtuvės, kiek visokių fainų dalykų! Prisižymėjau pilną knygą lipdukų, kaip noriu viską išbandyti! Gal pavyks kai kuriais receptais pasidalinti ir čia.

Tai vat, sekantis papildymas bus gal greičiau nei po 2 metų!

oi oi, tik paskelbus postą pamačiau, kad įsimaišė viena lietuviška knyga salotų. ..ups

Kaip šaldyti sriubą?

Gal kai kam pasirodys keistas klausimas, man tai buvo vos ne dienos atradimas.
Tiesa, reikia pridurti, šaldau ne visas sriubas, tik trintas, kurių lieka per daug, ar pasidarau daugiau, kad neturint laikui galėčiau išsiimti iš šaldiklio ir atsitirpinti.
Žinau, naudingumo atžvilgiu nedaug lieka tų vitaminų (jei jų iš vis lieka verdant...), bet kai galiu sutaupyti vos ne 40 min. ruošiant daržovių sriubą, tai kodėl gi ne.

Taigi, o kokia šio įrašo prasmė? Tokia, kad kaip tą sriubą paruošti šaldymui. Pildavau seniau į plastikinius indus, skirtus šaldymui, bet užimdavo daugiau vietos, nes ne visada būdavo pilni, daugiau pradėjau šaldyti maišeliuose, taip man patogiau, bet buvo vargas supilti tą sriubą jei teturi dvi rankas. Vieną dieną bežiūrint kažkokią laidą pamačiau kaip daro, ir mintyse pagalvojau, kad taip elementaru, bet niekada "nedaėjo" ....
Viskas labai paprasta, į matavimo indą, ar kokį aukštesnį indą įdėti maišelį, jį atlenkti ir viskas, pilti sriubą (taip darė su ledais), daugiau atkelti kraštus, užspausti, užrišti, ar dar kaip užtvirtinti, ir į šaldiklį.
Man asmeniškai buvo tikrai palengvinimas, nes vargdavau viena ranka laikydama :D

Kalėdinis namukas

Kalėdos jau praėjo, namelis dar stovi, sulauks trijų karalių ir.... bus griovimo darbai pradėti.
Dariau pagal šitų meduolių receptą, porcijas trigubinau, gavos du nameliai plius krūva meduolių.
Namukai valgomi nebus, meduoliai jau sudoroti..

Glajų dariau iš kiaušinio baltymo ir cukraus pudros. Jos suėjo daaaaug, net saldu pagalvot, todėl ir valgyti nesinori.

O sienas klijavau su karamele. Labai džiaugiuos, kad nepaklausiau, jog suvargsiu, labai greit susiklijavo, viskas sukibo kaip su cementu, puošimas užtruko tik ilgiau.
Karamelę dariau taip: į puodelį dėjau 2 v.š. medaus ir kokius 4-5 šaukštus cukraus (nepadauginti medaus). Ir viską tirpinau, ir užvirinau kol pasidarė tąsi masė. ATSARGIAI karštas cukrus baisiai degina, todėl su vaikais nepatarčiau taip klijuot, nes pati porą kart pirštus nusisvilinau. Arba daryt su pirštinėm... bet nelabai išeis turbūt.
Stingsta taip pat greit, todėl jau viską reik pasiruošt iš anksto, visos detalės turi būt atvėsusios, sudėtos jau ant stalo, kad iš kart klijuot. Sukibo labai greit, kelios sek ir laikos, todėl nesugaišau laiko laukdama kol sustings viskas.

Na o daugiau puošyba tai jau fantazijos reikalas... rankos drebėjo klibėjo, bet va gavos kas gavos...

Vienam nykštukai gyvena, kitam - Kalėdų senis :)))

Keletas vaizdų...

Su šventėmis!

Su Šventėmis visus mano kuklaus blogo skaitytojus!
Linkiu geresnių, dosnesnių, skanesnių, šiltesnių, sveikesnių ateinančių metų!
Tegul nelaimės aplenkia namus, širdy vien meilė, supratimas, gerumas, šypsena apsigyvena ♥

Laimingų Šventų Kalėdų! Džiugių Naujųjų 2012 !

An apple a day keeps a doctor away!

Va taip va!
Vadovaujuos šituo posakiu ir tikiuos, kad šį rudenį neteks apsilankyti pas gydytojus.

Obuoliai - mano mylimiausi vaisiai, o jūsų?

o šiaip noriu palinkėti gražaus, ilgo ir saulėto rudens, tokio, kad kas ryt būtų malonu į darbą ar į mokslus keliauti krentant auksiniams lapams, kur ne kur vis dar žydinčioms gėlėms bei vėjeliu, kedenančiu plaukus.......

Pasivaikščiojimas po Karališko Centrinės Afrikos muziejaus apylinkes

Gėlynai ir parkai pastoviai prižiūrimi.



Išdžiuvęs prūdelis prieš pat muziejų.
Sutapimas, ar solidarumas Rytinei Afrikai, kenčiančiai dabar nuo sausros? Nežinau, tik taip pagalvojom, gal... būtų gražu, jei taip visgi būtų...


















Inauguruota per 100sias metines "Kolonizacijos paroda 1897 m". Ši skulptūra buvo sumanyta vizualiai atskirti kolonijinius rūmus ir "Ecole Mondiale", kuri niekada nebuvo pastatyta, kai Belgijos valstybė nusprendė sustabdyti darbus po Leopoldo II mirties.
Skulptūra gana dviprasmiška, joje galima įžvelgti daug simbolių
Trys kariai, apsirengę tradiciniais rūbais, išsirikiavę kaip kareiviai, tačiau neturintys pėdų - simbolis priverstinės imobilizacijos ir nuslopinimo jų turtingos ir gražios kultūros.
Liūtas, kuris pristato Belgiją, kurio galva nusisukusi nuo karaliaus.
Flamingai - natūraliai migruojantys paukščiai - metafora - žmonių migravimui tarp Afrikos ir Europos.
Dramblys - simbolis galingos ir gražios Afrikos, ir deja naikinami dėl dramblio kaulo...





Pastoviai žaliuojančios ir žydinčios vandens lelijos ♥



Kitoje pusėje muziejaus - žiedas.
Vienas iš gražiausių mano matytų žiedų Belgijoje.
Tiesa, turiu paminėt, kad čia, Belgijoje, turbūt labai retai kur rasi žiedą gatvėje, kuris nebūtų apsodintas gėlėmis, neturėtų fontanų ar kokios skulptūros viduryje.
Idėja labai gera, papuošia gatvę, gražu pažiūrėt kas kart vis važiuojant kur ką pamatysiu.
Šitas žiedas su "grojančiais" gyvūnais buvo ne taip seniai įrengtas, 2005 metais.
Fontano pastatymo tikslas - pasitikti atvykusius ar pro šalį važiuojančius į Tervureno miestą. Idėja padaryti gyvūnus kilo iš šalia esančio Afrikos muziejaus, tik šiame žiede juos "įrengė" kaip jazo grupę. Žali žolės apskritimai aplink pristato šalia esanti Tervureno parką.

Pasisėdėjimas prie vyno taurės.../naujas mažytis gyvenimo etapas

Įrašas įdomiu pavadinimu.
Tiesiog, turiu pasakyti, kad vasara prasidėjo puikiai! Birželio viduryje pakeičiau gyvenamą vietą (šalis ta pati, miestas tas pats, tik gatvė kita :D )... taip privertė aplinkybės, bet visa tai tik į gerą. Čia turiu mažytį lopinėlį žemės, kur galiu pasisodinti savo mėgiamų gėlių ir su nekantrumu laukti, kada pasirodys pirmieji žiedai, spėlioti, kokie jie bus.
Čia turiu kad ir mažiukę, bet mielą ir jaukią terasą, kur kada nors rytais gersiu arbatą ir stebėsiu kaip varnėnai atskrenda pas mane ant žolės paieškot kirminiukių :)

Kaip byloja viena angliška patarlė "Not every house is a home..." Čia pagaliau pasijutau kaip gyvendama namie.. nors ir ne nuosavi, bet savi namai su mylimu žmogumi ♥...




Tai ta proga ir keli draugai aplankė, su viena iš jų maloniai pasisėdėjom vieną dieną prie arbatos puodelio ir vyno taurės su mažytėm užkandėlėm. Jų buvo aišku daugiau, bet gi mintys buvo ne paveikslavimui...
Pparasčiausia, greičiausiai padaroma ir greičiausiai suvalgoma - tiesiog vieno kasnio užkandėlių lėkštė.
Papjausčiau mėgiamos chorizo ispaniškos dešros, draugę ispanę pamalonint :)) , ir tiesiog kumpio-pomidoriuko-sūrio arba sūrio-vynuogių vėrinukai. Su vynu buvo pats tas.
Dar dariau tuno užtepėlę su saulėje džiovintais pomidorais, tepėm ant krekerių.
Humusą su morkom bei salierais, labai gera kombinacija.
Bet šitos iliustracijos bus kada nors vėliau, su sekančiais svečiais :)





Geros vasaros visiems!
Pas mus pradėjo kepinti, +33.... tirpstu.... :d

Kaip mieli maži dalykai gali pakeisti dieną

...Būna dienų lyg tyčia...
Kai esu pikta, nepatenkinta, nors atrodo turiu beveik viską, ko žmogus gali norėt, arba pasakysiu kitaip - turiu daugiau, nei dalis pasaulio gyventojų, bet vistiek kažko per mažai...
...Būna dienų lyg tyčia...
Kai atrodo, kad viskas, ką darau, yra negerai, ką pradedu, to nebaigiu, ko noriu imtis - nepavyksta. Rankos svyra, entuziazmas dingsta, belieka vienas klausimas kodėl man taip.

...Būna dienų...
...Tokių kaip šiandien :)
Kai jaučiuos panašiai kaip šis kačiukas



r.e.l.a.x.a.s "grynas" pasakyčiau netaisyklinga kalba...
Atrodo, kad kelios mažos smulkmenos gali pakeist visas tris negeras/nelaimingas/nesėkmingas ir dar visokias -ne- ******* dienas.

- Vakar nudžiugino "e-mailas" - laimėjau knygą, smagu, kai kiti žmonės padeda kažkam nepažįstamam ...
- Šiandien, negana to, kad lauke nuostabu - beveik visi +25, saulutė šviečia, medžiai jau žaliuoja, gėlės skleidžias, iš kart širdį geriau... , vienas berniukas padovanojo... pienę :D
Mažiukas, gal 3 metukų, stovėjo su mama, laikė dvi pienes rankoje, mačiau kad vis tempia ją ir rodo su pirštu į mane,ji bando sakyt, kad negražu rodyt pirštais, kol pagaliau priėjo ir jis man padavė pienę :) ir toks laimingas buvo ♥
Turėjau kelis saldainius rankinėj, tai padaviau ir jam, laimės buvo dar daugiau :)

foto

Patinka autobusų vairuotojai, maloniai nusišypsantys, ir laba diena pasakę, išlipus atsisveikina,ir dar geros dienos palinki (tiesa, ne visi, bet didžioji dalis, kuriuos jau atpažįstu kaip "geruosius vairuotojus") - atrodo mažos smulkmenėlės, bet širdį pamalonina :)

Kulinarijos užrašai: prisiminimai, seni/nauji pamiršti receptai, žiupsnelis vaikystės skonio ♥

Tokie du sąsiuvinukai seniai stovi pas mane stalčiuje, atsivežiau iš namų, bet retai kada atsiverčiu... Vakar prisėdau, pervečiau kiekvieną lapą, perskaičiau beveik kiekvieną receptą.. Užrašai pradėti rašyti nuo 1994 metų (tuo metu buvau 10ies), jau tada kulinarija buvo vienas mano hobių, deja neišmokau visko, kiek galėjau, bet gaminti patiko visada, o ypač rinkti receptus -perrašyti, kirpti, klijuoti...
Sąsiuviniuose perrašyti receptai iš žurnalų,knygų, deja neužsirašius iš kur tiksliai ir kurių metų :(
Tortas, su pažymėta *, ir prierašu, kaip yapč sudėtingas,dabar atrodo paprastas, ir labai panašus į "Juodą mišką", duonos receptas, prie kurio pasirašius "atrodo skanu, bet neįmanoma iškepti", privertė nusišypsoti :) :)
Kai kas kirpta ir klijuota iš laikraščių.. taip pat radau kelis lapus 1998 metų rugsėjo mėn, laikraščio, su skyreliu "Jolitos virtuvė" :)) palikau specialiai matyt, smagu pavartyt buvo.

Pabandysiu bent kartą į mėn. išsirinkti ką nors ir pagaminti iš senų savo užrašų. Iš tų laikų, kai pirmieji gaminimai prasidėjo namie, paskiau mokykloje, per kulinarijos pamokas, iš tų laikų, kai pagaminti lazaniją atrodė aukščiausio lygio šedevras, o tortas su pertepimais - misija neįmanoma :)

Pavasariui įsibėgėjus: patys gražiausi pirmieji žiedai ♥

Dabar - pats gražiausias metų laikas - kai bunda gamta, pradeda skleistis pirmieji žiedai, o jie tokie nuostabūs - dideli, kvapnūs, spalvoti, kai aplink vis dar trūksta žalių lapų ant medžių..
Negaliu praeit ir nepastebėt, kad ir penkis kartus pro tą patį medį, vis stabteliu ir atsidūstu, nuostabu... paskiau jau akys apsipranta, nebesimato to grožio, todėl reikia mėgautis, kol dar laikas :)